Praėjusiais metais paskelbėme straipsnį, kuriame apžvelgėme labiausiai paplitusias pastatų valdymo pramonės tendencijas 2020 m. – dėmesys buvo sutelktas į pastatų ir patalpų valdymo programinei įrangai, pažangioms technologijoms, pastatų automatizavimui ir daiktų interneto integracijai. Tačiau 2020 ir 2021 m. buvo, švelniai tariant, audringi. Daugelis specialistų prognozavo, kad dėl pasaulinės pandemijos prireiks reikšmingų pokyčių kasdienėje verslo veikloje.
Nežiūrint į viską, įrenginių ir pastatų valdymo sistemų sektorius auga ir artimiausiais metais toliau augs. Tikimasi, kad 2021-2026 m. šis sektorius augs 7 proc. ir 2026 m. pasieks 1051 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 749 mlrd. dolerių 2020 m. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas sektorius, pastatų valdymas taip pat susidūrė su tam tikrais iššūkiais, dėl kurių reikėjo novatoriškų sprendimų.
Dėl COVID-19 pandemijos įmonės turėjo užtikrinti darbuotojų saugą ir išlaikyti paslaugų teikimą laikydamosi teisės aktų reikalavimų. Reikėjo įgyvendinti naujas darbo vietų strategijas, kad būtų galima valdyti saugą ir išlaikyti darbuotojų produktyvumą. Taigi daugelis pramonės šakų, turinčių daug nekilnojamojo turto, atsigręžė į novatoriškus sprendimus.
Svarbiausios patalpų valdymo tendencijos
Bekontaktė technologija
Bekontaktės paslaugos visada buvo paslaugų teikėjų dėmesio centre. Nors iki 2020 m. tai nebuvo opi problema, šioje srityje padaryta didelė pažanga. Pirmiausia pažanga buvo susijusi su valdymo tendencijomis, nes bekontaktės paslaugos pradėjo tapti norma. Dabar tai tapo viena svarbiausių objektų valdymo tendencijų visame pasaulyje.
Bekontakčių paslaugų diegimas kuo daugiau sričių duoda daug naudos. Nors šios technologijos vis dar diegiamos lėčiau nei kitose srityse (pvz., mažmeninėje prekyboje), yra pagrindo manyti, kad bekontaktės technologijos gali būti naudojamos ne tik klientų, bet ir verslo naudai. Pasak McKinsey, įmonės gali naudoti bekontaktę technologiją, kad pagerintų saugą, saugumą ir kitus aspektus pagrindinėse verslo srityse.
Pavyzdžiui, įdiegus bekontaktę technologiją patalpose, galima padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti anglies dioksido pėdsaką. Kita vertus, bekontaktė technologija dažnai yra gerokai greitesnė. Laiko gaišimas vargstant ir ieškant reikiamų techninių prietaisų arba bandant prisiminti tokius dalykus kaip PIN kodai ar slaptažodžiai gali likti praeityje.
Galiausiai šie iš pažiūros nedideli pakeitimai ir patobulinimai gali greitai padėti sutaupyti daug laiko. Nors vienas asmuo, naudojantis bekontaktę technologiją, gali sutaupyti vos kelias sekundes, tačiau šimtai darbuotojų, darančių tą patį, gali turėti didelį poveikį. Malonus priedas – darbuotojų pasitenkinimas bus gerokai didesnis, nes jie galės greičiau ir mažiau vargo atlikti savo pareigas.
Daiktų internetas (IoT)
Daiktų internetas laikomas vienu iš nedaugelio proveržių, galinčių sukelti revoliuciją tam tikrose verslo srityse. Įrenginių valdymo srityje tai dažnai reiškia jutiklių technologijos ir kitų reikalingų priemonių integravimą, kad būtų galima gauti prieigą prie itin detalių ir realaus laiko duomenų.
Daiktų interneto prietaisai leidžia objektų valdytojams sujungti duomenis iš daugelio skirtingų sektorių. Be to, naudodamiesi programinės įrangos platformomis jie gali lengvai vykdyti turto stebėjimą, inventoriaus valdymą ir nuotolinę stebėseną.
Kadangi prijungti įrenginiai perduoda duomenis į vieną sistemą, įrenginių valdytojai gali puikiai panaudoti šią informaciją. Jie gali ne tik geriau sąveikauti su išmaniaisiais pastatais, bet ir panaudoti visus kitus privalumus įvairiems patobulinimams:
- Jutikliais pagrįstos automatizavimo funkcijos. Jutiklių technologija gali pateikti neįtikėtinai daug aplinkos ir kitų duomenų, todėl patalpų valdytojai gali susipažinti su tokiomis detalėmis kaip temperatūra ir patalpų naudojimas. Kilus avarinei situacijai ar iškilus rizikai, patalpų valdytojas gali išspręsti kai kurias problemas be jokio žmogaus įsikišimo.
- Sumažintos kintamosios sąnaudos. Įrenginių teikiami duomenys gali atskleisti lankstesnio išteklių naudojimo galimybes. Pavyzdžiui, ekologiški pastatai ir kiti panašūs objektai gali gauti informacijos apie naudojimo modelius. Šiuos modelius galima analizuoti siekiant padidinti šilumos, elektros energijos ir kitų komunalinių paslaugų naudojimo efektyvumą.
- Darbuotojų našumas ir gerovė. Jutiklių technologija, integruota su valdymo programine įranga, gali padėti darbuotojams pagerinti sprendimų priėmimo procesą. Gauti išsamią informaciją apie patalpų naudojimą ar likusį plotą užima gerokai mažiau laiko, todėl jie gali daugiau dėmesio skirti rezultatams pasiekti. Be to, darbuotojų patirtis gali pagerėti, jei daiktų internetas bus naudojamas patalpoms optimizuoti (pvz., palaikyti optimalų šilumos ir drėgmės lygį).
- Analizė ir skaidrumas. Viena iš kitų svarbiausių patalpų valdymo tendencijų – realaus laiko ir tikslesnių duomenų paieška. Daugeliui įmonių išlikti priekyje reiškia gebėti analizuoti detalią informaciją apie darbo efektyvumą ir galimus patobulinimus. Daiktų internetas suteikia daug daugiau duomenų apie įrangos naudojimą ir darbuotojų efektyvumą, kurie per tam tikrą laiką pagerina darbo eigą. Galiausiai, turėti prieigą prie realaus laiko informacijos reiškia, kad galima pateikti klientams atnaujintą informaciją, kai tik jie paprašo.
- Rizikos mažinimas. Judesio jutikliai ir kitos sistemos gali gerokai padidinti visų objektų saugumą. Saugumo priemonės, tokios kaip kameros ir tapatybės patvirtinimas, padeda patalpų specialistams aptikti ir pašalinti bet kokią riziką, kol ji nevirto didesnėmis problemomis. Be to, objektų valdytojai gali naudotis šiomis sistemomis, kad rastų saugumo spragas.
- Numatoma techninė priežiūra. Daiktų interneto prietaisai teikia įmonėms daug informacijos apie įrenginius, todėl galima atlikti tikslesnes techninės priežiūros prognozes. Užuot pasikliovus popieriniais duomenimis, kurie gali būti pasenę, įrenginiuose esanti įranga gali perduoti informaciją belaidžiais protokolais, todėl įmonės gali greičiau ir veiksmingiau reaguoti į atsirandančius poreikius.
Daiktų internetas sulaukė daug triukšmo, nes jis gali būti naudingas visiems įrenginiams. Net ir senesnius pastatus galima gerokai patobulinti daugelyje sričių. Žinoma, senąsias sistemas teks pakeisti, nes programinės įrangos teikėjai galbūt perėjo prie jų, nesuteikdami galimybės integruoti.
Tačiau, nors tai gali būti viena iš svarbiausių įrenginių valdymo tendencijų, vis dar trūksta plataus pritaikymo. Kad daiktų interneto įrenginiai būtų veiksmingi, jie priklauso nuo kruopštaus nuoseklaus valdymo. Jie nėra sprendimas, kurį galima “paleisti ir pamiršti”. Daugumai įmonių reikės darbuotojų, kurie galėtų sutelkti dėmesį į daiktų interneto įrenginių priežiūrą ir tobulinimą.
Be to, nuo tokio pasirinkimo objekto vadovus gali atbaidyti didelės pradinės išlaidos. Nors daiktų interneto prietaisai gali turėti neįtikėtinos naudos, dėl biudžeto apribojimų šiandieniniai patalpų valdytojai gali ieškoti kitų būdų, kaip pagerinti savo nekilnojamąjį turtą.
Galiausiai daiktų internetas netrukus gali tapti būtinybe. Dirbtinio intelekto, papildytosios realybės ir robotų įrenginių stebėjimo ateitis jau visai netoli. Visiems šiems patobulinimams funkcionuoti reikės gerai integruotų daiktų interneto įrenginių, nes automatizavimas visuose programinės įrangos sektoriuose remiasi informacijos apdorojimu, pavyzdžiui, anksčiau minėtais jutiklių duomenimis.
Autonominė darbo jėga
Viena svarbiausių įrenginių valdymo tendencijų – suteikti technikams daugiau savarankiškumo ir nepriklausomybės. Kai kurie objektų vadovai atsisako požiūrio, kad geriau turėti daugiau bendrųjų išlaidų. Jie suprato, kad aptarnavimo vietoje našta ir taip tenka technikams, nes jie atlieka ir technines, ir su klientais susijusias užduotis. Iš esmės jie patys dalyvauja projektų valdyme.
Vietoj to, kad technikai praneštų apie kiekvieną smulkmeną pagalbinėms tarnyboms, šiuolaikiniai objektų valdytojai ieško būdų, kaip suteikti jiems daugiau savarankiškumo. Juk ataskaitų teikimas užima laiko, o jei jis nereikalingas arba gali būti automatizuotas, tai reiškia, kad prarandamas brangus laikas ir galimybės.
Todėl objektų valdytojai ieško būdų, kaip sumažinti nereikalingą lauko komunikaciją ir mobiliojo ryšio galimybes nedarant poveikio paslaugų kokybei. Jei tai atliekama tinkamai, tiek pagalbinis biuras, tiek technikai gali daugiau dėmesio skirti užduotims, nevykdydami daugybės biurokratinių veiksmų.
Tačiau savarankiškumas gali būti tinkamai suteiktas tik tuo atveju, jei technikai visada turi tinkamų žinių ir priemonių. Paprastai tai reiškia, kad reikia naudoti lauko paslaugų ir įrenginių valdymo programinę įrangą, kad darbuotojai realiuoju laiku galėtų gauti svarbią informaciją. Tinkama įrenginių valdymo programinė įranga gali sukurti skaitmeninę platformą, kurioje būtų saugomos visos reikalingos žinios, nereikalaujant nuolatinio žmogaus indėlio.
Įdiegus tokią programinę įrangą darbuotojai ir technikai gali supaprastinti visą aptarnavimo procesą. Turėdami prieigą prie svarbios informacijos realiuoju laiku, darbuotojai gali efektyviau teikti paslaugas, todėl pagerėja jų bendra patirtis. Be to, jiems suteikiama galimybė laiku atlikti atnaujinimus vietoje, nes klientai gali veiksmingiau pateikti paslaugų užklausas.
Galiausiai, autonominė darbo jėga reiškia, kad mažiau laiko reikia gaišti užduotims, kurias galima automatizuoti. Jei jūsų geriausi talentai praleidžia laiką pildydami formas ar atlikdami kitas pasikartojančias užduotis, tai yra laikas, kuris neskiriamas kurti vertę klientams. Kaip jau daugelį metų, įmonės, kurios viską automatizuoja milžinišku greičiu, dažnai pranoksta tas, kurios to nedaro.
Energijos valdymas ir tvarūs sprendimai
Energijos taupymo, atsinaujinančiosios energijos ir tvarios verslo plėtros sprendimai vis labiau populiarėja. Viso pasaulio vyriausybės pradeda subsidijuoti įmones, kurios daugiausia dėmesio skiria energijos iš atsinaujinančių šaltinių įsigijimui. Be to, kai kurių šalių vyriausybės įveda baudas tiems, kurie palieka didelį anglies dioksido pėdsaką.
Prognozuojama, kad artimiausiais metais tvarus verslas sulauks daugiau dėmesio, investicijų ir rinkos dalyvių susidomėjimo, todėl visa rinka taps ekologiškesnė ir tvaresnė. Tikėtina, kad šios pastatų valdymo tendencijos, susijusios su aplinkosauginiu sąmoningumu, tęsis neribotą laiką.
Tačiau praktinė nauda, gaunant subsidijas tvariam patalpų valdymui, nėra vienintelė. Be akivaizdžios atsakomybės už aplinką, darbas ekologiškuose pastatuose gali pagerinti bendrą darbuotojų patirtį.
Kadangi vis daugiau žmonių rūpinasi aplinkos apsauga, kai kurie ieško įmonių, kurios elgiasi taip pat. Taigi, tvarių sprendimų taikymas įmonėse gali pagerinti bendrą moralę ir padaryti įmonę patrauklesnę darbuotojams ir vyriausybėms.
Galiausiai reikia pasakyti apie tvaraus objektų valdymo suvokimą. Yra pagrindo manyti, kad tvarūs sprendimai gali būti naudingi prekės ženklo suvokimui, rinkodarai ir ryšiams su visuomene. Aplinkosauga besirūpinantys klientai gali ieškoti kitų, kurie elgiasi taip pat, o tai suteikia galimybių valdytojams.
Automobilių stovėjimo aikštelės ir eismo valdymas
Ilga kelionė į darbą yra viena iš pagrindinių nelaimingumo darbe priežasčių. Net tokie šiuolaikiniai sprendimai kaip lanksčios darbo vietos ir bendradarbystės erdvės menkai padeda sumažinti ilgo važiavimo į darbą kančias. Jei prie to pridėsime automobilių statymo problemas, kurios paplitusios daugelyje pasaulio šalių, neigiamas poveikis greitai didės.
Be to, gali išaugti automobilių stovėjimo aikštelių valdymo svarba. “McKinsey” tyrimas parodė, kad 90 proc. į darbą važiuojančių žmonių po pandemijos nesijaustų saugūs naudodamiesi viešuoju transportu. Šios nuotaikos rodo, kad asmeniniais automobiliais į darbą ir atgal gali būti važinėjama dar dažniau nei anksčiau, o tai dar labiau padidins automobilių stovėjimo vietų prie objektų apkrovą.
Todėl nenuostabu, kad automobilių stovėjimo aikštelių ir eismo valdymas yra viena iš naujausių objektų valdymo tendencijų. Įmonės ieško būdų, kaip sumažinti kelionių į darbą poveikį ir pagerinti automobilių stovėjimo aikšteles prie objektų.
Žinoma, pagrindinis būdas pagerinti automobilių stovėjimo aikštelių būklę – ieškoti laisvų sklypų netoli konkretaus objekto. Tačiau yra daug kitų būdų, kaip pagerinti automobilių stovėjimo aikštelių būklę. Kai kurios įmonės ieško specialios programinės įrangos, galinčios joms pateikti tikslius naudojimo duomenis. Tokia informacija vėliau naudojama rengiant planus ir prognozuojant būsimus poreikius.
Kitas būdas pagerinti automobilių stovėjimo aikštelių būklę – suvienyti jėgas su kitomis netoliese esančiomis įmonėmis. Skirtingose pramonės šakose dirbančios įmonės turės nevienodus automobilių stovėjimo aikštelių reikalavimus. Pavyzdžiui, lauko paslaugų įmonei gali reikėti lankstesnių galimybių, jei jos technikai turi dažnai patekti į pagalbines patalpas. Kita vertus, IT įmonės paprastai turi gana pastovius reikalavimus.
Taigi, bendraujant su kaimyninėmis įmonėmis gali atsirasti galimybių dalytis automobilių stovėjimo vietomis (nemokamai ar kitais būdais). Kadangi tinkama galimybė naudotis automobilių stovėjimo aikštele yra labai svarbi darbuotojų kasdienio gyvenimo dalis, pastangos pagerinti šį aspektą gali būti labai naudingos.
Integruotas patalpų valdymas
Darbo vietos tampa vis sudėtingesnės. Anksčiau didžioji dalis objektų duomenų buvo atskirti, t. y. jie buvo saugomi vienoje konkrečioje sistemoje ir iš jos niekada nebuvo perkeliami. Integruotu patalpų valdymu siekiama tai pakeisti.
Integruotas patalpų valdymas – tai sprendimų naudojimas duomenims iš daugelio šaltinių rinkti, kad būtų galima sužinoti apie neveiksmingumą ir galimus patobulinimus. Pavyzdžiui, įmonės, turinčios daug nekilnojamojo turto, gali bandyti sumažinti atskirų sutarčių su paslaugų teikėjais skaičių ir konsoliduoti paslaugas.
Kiti objektų valdymo aspektai, pavyzdžiui, procesui prižiūrėti naudojamas technologijų rinkinys, gali būti sutrumpinti ir normalizuoti visuose objektuose. Tokiu būdu sumažinamas reikalingų programinės įrangos licencijų kiekis, o darbuotojai geriau supranta visos įmonės darbo eigą, nes jiems nereikia iš naujo mokytis.
Tas pats pasakytina ir apie fizinę įrangą. Integruotu įrangos valdymu siekiama konsoliduoti inventorių visoje įmonėje. Iš esmės siekiama, kad visa informacija apie inventorių ir įrangą būtų vienoje vietoje. Tokiu būdu vadovai ir technikai gali tiksliau suprasti verslo galimybes ir reikalavimus. Be to, tai gali atskleisti neefektyvumą, kuris galėjo likti nepastebėtas (pvz., viename pastate yra per daug asmeninių apsaugos priemonių, o kitame – per mažai).
Galiausiai, kadangi daugėja lanksčių darbo vietų, reikia mažinti bendrus skirtumus (t. y. programinės įrangos, sistemų ir kt.). Priešingu atveju mažėja tokio proceso efektyvumas. Užuot vadovavus visiems po keliais stogais su skirtingomis taisyklėmis, šiomis integruoto patalpų valdymo tendencijomis siekiama galvoti apie visą įmonę kaip apie vadovavimą po vienu stogu.
Įrenginių valdytojų aprūpinimas FSM programine įranga
Visos minėtos patalpų valdymo tendencijos priklauso nuo technologijų ir programinės įrangos pažangos. Šiuolaikinis patalpų valdymas beveik neįmanomas be tinkamos integracijos.
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip pagerinti nekilnojamojo turto valdymą įmonėse, yra įdiegti įrenginių ir lauko paslaugų valdymo sprendimus. Šie sprendimai labai panašūs į CRM, tačiau jie skirti optimizuoti patalpų naudojimą ir lauko paslaugų darbuotojų darbo eigą.
Įrenginių valdymo srityje FSM programinė įranga dažnai yra pagrindinė optimizavimo varomoji jėga. Nors priprasti prie naujų sprendimų reikia šiek tiek laiko, jie suteikia daug naudos, pavyzdžiui, geresnes prognozes prognozuojamai techninei priežiūrai ir leidžia priimti duomenimis pagrįstus sprendimus.
Remiantis “McKinsey” tyrimu, įmonės, kurių darbuotojai geriau išmano duomenų sąvokas, dažniau pasiekia aukštų rezultatų. Lauko paslaugų ir patalpų valdymo srityje FSM sprendimai yra pirmas žingsnis į duomenimis pagrįstų sprendimų priėmimą.
Todėl patalpų valdymo įmonėms ieškant daugiau optimizavimo būdų, vienintelis būdas išlikti priekyje – FSM programinė įranga.
Išvada
Patalpų valdymas yra sparčiai besivystanti sritis. Dauguma šios srities įmonių galvoja apie skaitmeninę transformaciją arba ją įgyvendina, kad padidintų efektyvumą ir sumažintų veiklos sąnaudas. Tačiau, palyginti su kitomis pramonės šakomis, patalpų valdymo programinė įranga diegiama lėtai. Vis dėlto tai galima laikyti netikėtu laimėjimu – yra paprastas ir veiksmingas būdas išlikti priekyje ir galbūt net pralenkti konkurentus.
Ieškote būdų, kaip optimizuoti patalpų naudojimą ir valdymą? “Frontu” gali padėti. Mūsų specialus FSM sprendimas padės jums valdyti lauko paslaugų darbuotojus ir pagerinti bendrą patalpų veiklos efektyvumą. Mūsų sprendimas gali padėti jums išlikti pranašesniems už konkurentus be didelio masto kapitalinio remonto. Užsisakykite demonstracinį pokalbį su mūsų komanda ir sužinokite, kuo “Frontu” gali būti naudingas jūsų verslui.
